Dėl ko vedade koučingo sesijas? Kokie žmonės ir/ar organizacijos yra Jūsų klientai?

Atsimenu, kadaise pasklido žinia iš Japonijos, kurioje skelbiama, kad už papildomą mokestį siūlomos specialios patalpos su švariu oru. Nustebau tuomet, kad tai buvo ne šiaip antis, o rimtos paslaugos.
Noriai vedu paralelę šioje vietoje į savo veiklą. Aš nesiūlau švaraus oro, tačiau kartu mėgaujuosi juo kartu su mano klientais, mokymų ir seminarų dalyviais. Matyt, iš tos pačios pusės apibūdinčiau ir savo klientus – jie yra siekiantys atsigaivinti, pasukti veidus kita kryptimi tam, kad užuostų naujų kvapų, kad pajustų pokyčių vėją. Mano klientai ieško neeilinių sprendimų. Įstaigos ieško būdų suteikti savo kolektyvams šviežio kūrybingumo, darnos ir išsivadavimo iš neefektyvių santykių. Eidamas pas savo klientus aš ieškau galimybių mokytis, galimybių keistis.

Kokios yra Jūsų koučingo sesijos?

Mano koučingo sesijos retai turi aiškią struktūrą, kelio žemėlapį, kuriuo einame. Tačiau visuomet šiame kelyje matome mums abiems taip pat šviečiantį tikslą – švyturėlį. Tai savotiška laisvė judėti, kuria abudu mėgaujamės tol, kol laisvė atveda į sprendimą. Keista, bet galbūt ši laisvė be ženklų ir nuorodų nulemia tai, jog dažniausiai "klaidžioti" tenka neilgai. Klientas dažniausiai ateina patarimo. Tačiau išeidamas išsineša savo žinojimą. Tai stipresnis jausmas už tikėjimą ar sprendimą pabandyti kažką daryti kitaip. Jis tiesiog žino ir daro.

Mokymai, kuriuos vedu, išsiskiria ypatingu dėmesiu dalyvių saviraiškai ir iniciatyvos skatinimu. Tai pokalbiai prie apvalaus stalo apie tai, kas svarbu visiems dalyviams. Kartu mokomės klausytis. Kartu mokomės kurti bendravimo turinį.

Keletas atsiliepimų apie Artiomo sesijas, mokymus iš klientų?

Eidama į koučingo mokymus turėjau du tikslus – suprasti kas yra koučingas ir ką naudingo jis gali duoti mano kompanijai. Seminaro metu, susipažinus su koučingu, tikslai labiau pakrypo į save. Atėjo supratimas, kad siekiant tyro bendravimo kompanijoje pradėti reikia nuo savęs. Koučingas padėjo iš šalies pažvelgti į save, pamatyti savo stipriąsias puses, savo vidinius išteklius, kurių nemaniau tiek turinti ir įgyti daugiau energijos ir nuoširdaus pasiryžimo teigiamus dalykus skleisti aplinkai.

Šiuolaikinėse kompanijose techninė pažanga gerokai lenkia intelektinę. Atsigręžimas į nuoširdų bendravimą ir gilinamasis į darbuotojų poreikius – tai yra koučingas, kuriam pritariu ir taikau savo kompanijoje.

Žymus išradėjas, mokslininkas ir verslininkas Bendžaminas Franklinas yra pasakęs „Žmogus gyvas ne tuo, ką suvalgo, o tuo, ką suvirškina. Šis teiginys tinka tiek protui, tiek kūnui. Tai tas pats, kas sugebėti ne tik klausyti, bet ir girdėti.