KLAUSIMAI, kurių visada norisi paklausti….tik ar juos visada esame pasiruošę atsakyti?

APIE ĮSITIKINIMUS

Tai, ką čia skaitysit, yra apie tai, ko dažnai trokštame ir visur ieškome. Paradoksalu, bet dažniausiai atsakymai būna visai šalia, o didelių ieškojimų, laukimų, nušvitimų nereikia.

Nelabai tikėtina? Gali būti, nes daug kas tuo negali patikėti iš karto. Būna ir taip, kad tuo nepatikima ir po to, kai tie klausimai yra sužinomi, įvardijami. Kur tuomet visa paslaptis ir galimybė visa tai atskleisti? Kaip ir minėjau – viskas labai šalia. Viskas yra mūsų pačių įsitikinimuose, kuriuos kruopščiai rinkomės, derinomės prie savęs per visą ligšiolinį gyvenimą. Taip, būtent viskas (na, bent jau labai daug kas 😉 ) yra įsitikinimuose. Nemanykim, kad jie visi yra blogi. Tiesiog leiskim sau pripažinti, kad kai kurie įsitikinimai yra tie, kurie pristabdo mus veikti (kažkieno kito patirtis, visuomenės patarimai, įsivaizduojama baimė, mažas tikėjimas ir t.t.). O kodėl gi nepabandžius į savo įsitikinimų kuprinę įsikelti dar vieną įsitikinimą, kad užteks galvoti ar viskas tikrai įmanoma, ar viskas mūsų jėgoms, ar visa tai galime pasiekti…?

AKIMIRKOS IKI POKYČIŲ PRADŽIOS

Sunkiau bus laukti rezultato, kai apie jį tik galvojame. Nežinau, gal kartais ir būna, kad rezultatas pasiekiamas nieko nedarant, bet man labiau lengva patikėti, kad Žmogus rezultatą pasiekia tada, kai padaro bent kažką to, ko anksčiau nebuvo daręs. Čia nekalbama tiesiog apie tai, kad pirma reikalinga kažką padaryti. Ne, čia kalbama apie tai, kad padaryti siūloma tai, ko anksčiau niekada nesame darę. Juk mes visada žinome, kas atsitiks, kai darysime tą patį veiksmą, kurį darėme anksčiau ir norėjome gauti norimą rezultatą. Garbus žmonijos mokslininkas Albertas Enšteinas kažkada buvo labai taikliai įvardinęs tokią būseną: „Beprotybė yra vis daryti ir daryti tą patį, o tikėtis kito rezultato“. Gal čia skamba per daug įžeidžiai? Tvarkoj, pavadinkim beprotybę pamišimu ar nenormalumu. Taip geriau?

Judant toliau matytume, kad jei jau darome tam tikrus naujus veiksmus, tai galime labiau būti tikri ir dėl kitokių rezultatų. Aišku, viskas nebus iškart: vieniems greičiau, kitiems gal dar teks luktelt. Vienu, kuo galime būti tikri – tai pasikeitusiu savimi pačiu. Šiuo atveju mes pastoviai keisimės, kol tie pasikeitimai pradės būti mūsų naujais įpročiais, naujomis veiklomis ar net naujais norimais siekiais. Visa tai labai svarbu numatyti kiek galima iš anksčiau. Dažnai būna taip, kad Žmogus nori kažko naujo, bet nenori keisti paties savęs. Štai čia ir yra viena iš galimų kliūčių: norim naujų įspūdžių, naujų pasiekimų, bet niekaip nenorime pasikeisti patys. Čia nekalbama apie radikalius pokyčius, kad net artimiausi žmonės neatpažintų J. Kalba yra apie esamų veiksmų papildymus, apie naujų įgūdžių įsisavinimą. Nebūtina viską keisti nuo A iki Z. Užtenka tiesiog savo jau labai gerai išlavintus įpročius papildyti naujais, dažniausiai daug efektyvesniais ;). Tuo tik praturtėtume, nes niekas neverčia senųjų atsisakyti visiems laikams. Turėti juos ir toliau galima. Tik klausimas ar dar kada nors norėsis grįžti prie jų ;).

Vis kalbam apie pokyčius, kai senasis „Aš“ to dažnu atveju visai ir nesistengia siekti…
Taigi – kiek yra pasiryžimo keistis pačiam, kad pasiektume tai, ko norime?

Dažna situacija yra tokia, kai žinoma, kad esama situacija jau yra nebenorima, pasenusi ar nebemadinga, o naujos situacijos dar nelabai ir galime įsivardinti. Taip jau būna, kad žinome, ko nenorime, bet negalime įsivardinti to, ko norime.

PRIEŠ PRADEDANT VEIKSMĄ…

Palaukime šiek tiek. Padarykime mažą pertraukėlę. Tikrasis mūsų traukinys niekur nenuvažiuos be pagrindinio vairuotojo – be mūsų .
Kokia ta tikrai trokštama ateitis, kurioje norime būti? Čia nekalbama apie konkretaus dydžio atlyginimą ar tam tikros markės automobilį, ar būstą prestižiniame rajone… Trokštama ateitis yra kur kas daugiau: mus supanti aplinka, mūsų savijauta ir elgesys, mūsų vertė kitų ir savo paties akyse. Trokštama ateitis yra visa, apie ką mes galime įsivaizduoti!

Pagalvojot apie Tai? „Pabuvot“ Ten?

Dažnai yra tiesa, kad darant tai, ką darėm iki šiol, nepapulsim į tokią Trokštamą ateitį. Jei tikrai norim to, tai verta ir pakeisti tam tikrus esamus elgesio metodus. Tiesa? 😉

Labai tikėtina, kad užteks trijų, gana paprastų, klausimų:

  • Kiek viskas, ko noriu, priklauso nuo manęs paties?
  • Kaip aiškiai matau savo Trokštamą ateitį, kurioje noriu būti?
  • Kiek pasiruošęs keistis pats, kad visa tai turėčiau?

Pabandykit šiuos klausimus sau pateikti balsu arba paprašykit, kad juos Jums perskaitytų Žmogus, kuriuo galite pasitikėti.
Atsakykite šiuos klausimus balsu, o geriausia – užrašykite juos.

Padarykite tai, jei dar nesate darę ir pažiūrėkim, kada pradėsite veikti ;).

…tik būkite atsargūs – tai gali patikti! 😉

Povilas Petrauskas